parliamentary opposition

parlamento opozicija statusas T sritis Politika apibrėžtis Institucionalizuota politinio oponavimo forma, užtikrinanti dalies parlamento frakcijų ir pavienių parlamento narių, nepriklausančių valdančiajai parlamento daugumai ir nedalyvaujančių vyriausybės veikloje, teisę kritikuoti vyriausybės vykdomą politiką ir sudaranti galimybes pasirengti demokratinių rinkimų būdu perimti valdžią.Parlamento opozicijos institutas yra Vestminsterio parlamentinės sistemos ilgametės raidos rezultatas. Manoma, pirmą kartą opozicijos sąvoka (angl. opposition bench) pavartota D. Britanijos parlamente 1770. Šiuolaikinė samprata susiformavo 19 a. pr., kai 1826 pirmą kartą grupė parlamentarų oficialiai pareiškė nepritarimą parlamento daugumos vykdomai politikai. Remiantis parlamentinėmis D. Britanijos tradicijomis, rinkimus laimėjusi partija sudaro „Jos Didenybės Vyriausybę“ (angl. Her Majesty’s Government), o didžiausia (antroji po valdančiosios) opozicinė partija – „Jos Didenybės Opoziciją“ (angl. Her Majesty’s Loyal Opposition). Vadovauja opozicijos lyderis (angl. Leader of Her Majesty’s Loyal Opposition). Juo būna parlamento didžiausios opozicinės partijos vadovas, jis tampa ir opozicijos sudaromos šešėlinės vyriausybės (angl. Official Opposition Shadow Cabinet) vadovu. Šešėlinės vyriausybės sudaromos ir opozicijos lyderio institutas būdingas tik daugumos dvipartinėms parlamentinėms sistemoms. Daugiapartinėse parlamentinėse sistemose paprastai susidaro marga kelių partijų opozicija, nesuinteresuota, kad veiktų vieninga koalicija. Parlamento daugumos ir mažumos (opozicijos) santykiai detaliai reglamentuojami LR Seimo Statute (40–41 str.). Pagal jį, parlamento dauguma laikomos frakcijos, kurių narių skaičius yra daugiau kaip pusė Seimo narių ir kurios yra pasirašiusios bendros veiklos deklaraciją arba sutartį dėl koalicinės vyriausybės. Seimo mažuma laikomos opozicinės ir kitos Seimo daugumai nepriklausančios frakcijos bei mišri Seimo narių grupė. Seimo narių frakcijos arba jų koalicijos, nesutinkančios su vyriausybės programa, gali pasiskelbti opozicinėmis. Opozicinėmis laikomos frakcijos ar jų koalicijos, kurių paskelbtose politinėse deklaracijose išdėstytos jas nuo Seimo daugumos skiriančios nuostatos. Opozicinės frakcijos ar jų koalicijos gali skelbti alternatyvias vyriausybės programas. Jei opozicinė frakcija ar jų grupė vienija ne mažiau kaip ½ Seimo mažumai priklausančių narių, tos frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas vadinamas Seimo opozicijos lyderiu. atitikmenys: angl. parliamentary opposition ryšiai: susijęs terminas – opozicinės partijos susijęs terminas – šešėlinė vyriausybė